Visi žmonės tokie patys

Zita VOITIULEVIČIŪTĖ
“Respublikos” žurnalistė

   Paminėti Pasaulinę psichikos sveikatos dieną Vilniuje susirinko specialistai, mokslininkai ir patys psichikos sutrikimų turintys žmonės. Šūkiu “Mes tokie patys žmonės” jie ne tik ragina visuomenės narius nediskriminuoti kiek kitokių nei jie, bet ir patys sau primena tiesą, kad visi esame reikalingi ir vienas kitam reikšmingi.

VISUOMENĖ. Lietuvoje imamasi priemonių prieš psichikos sutrikimų patyrusių asmenų stigmatizavimą ir diskriminavimą
Mažėja savižudybių
Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius savo kalbą pradėjo ne pačiomis džiugiausiomis prognozėmis. Jis teigė, kad Pasaulinė sveikatos organizacija po kraujagyslių ir onkologinių ligų trečią grėsmingiausių ligų vietą skiria depresijai.
Europoje apie 4 proc. paauglių nuo 12 iki 17 metų jau turi depresijos požymių, tarp aštuoniolikmečių šie skaičiai dar grėsmingesnį - apie 9 proc.
Pasak R.Petkevičiaus šiek tiek džiugina tik mažėjanti savižudybių statistika Lietuvoje.

Visi esame nenormalūs

ETIKETĖS. Lygių galimybių kontrolierė Auirinė Burneikienė ragina vengti žmones skirti prie “normalių “ar “nenormalių”
Kas yra normalu, o kas netoks klausimas turbūt buvo kilęs ne vienam. Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė mano, kad žmogus pamatęs kiek kitokį nei jis pats dažnai linkęs klijuoti “nenormalaus” etiketę.
“Manau, kad turime vengti tokios etiketės. Juk visi esame kažkiek nenormalūs. Be to, Lygių galimybių įstatyme visi esame lygūs. Daugybę metų žmonės, išgyvenantys psichikos sutrikimus, buvo izoliuoti, didžioji visuomenės dalis jų net nebuvo matę, turbūt iš čia ir kyla visos baimės. Visų pirma reikia keisti ne politiką, o keistis patiems”, - kalbėjo A.Burneikienė.
Anot jos, Lietuva būti tolerantiškesnė turi mokytis ir dėl didėjančios darbo migracijos. “Mus netrukus užplūs kitaip atrodantys, kitaip besimeldžiantys žmonės. Jie bus didesnis akibrokštas nei tie, kurie visada čia gyveno. Todėl bendravimas su psichikos sutrikimus išgyvenančiais žmonėmis - tolerancijos pamoka”, - pridūrė specialistė.
Vilniaus universiteto filosofijos katedros profesorius Albinas Bagdonas teigė nesidžiaugiąs panašiomis konferencijomis. Jis tvirtino, kad jų iš vis neturėtų būti, kaip ir diskriminavimo problema visuomenėje neturėtų egzistuoti. Anot profesoriaus, visi žmonės yra reikalingi. “Gamta mums įdėjo daug prieštaringų dalykų: ir jausmų, ir proto, ir baimių. Gamtai reikalinga įvairovė. Todėl evoliucine, biologine prasme mes visi esame reikalingi”, - aiškino A.Bagdonas.

Lietuvoje nėra blogiau
Vilniaus universiteto profesorius pridūrė, kad žmonės negali kitaip mąstyti, kaip kad grupuodami žmones, o kitokių nei jie patys pradeda bijoti tada, kai negali juose atpažinti savęs. Todėl suvokimas, kad visi mes tokie patys turi būti pradedamas ugdyti dar mokykloje.

“Lietuvoje medicinine prasme situacija žmonėms, išgyvenantiems psichikos sutrikimus, nėra nė per nago juodymą prastesnė. Labai blogas tik socialinis kontekstas”, - sakė Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis.

VEIKLA. Jau 21-us metus su psichikos sutrikimu gyvenantis Edmundas Mažonas nesiskundžia savo gyvenimu: vyras augina du vaikus, studijuoja, dirba žurnalo kalbos redaktoriumi
Svarbiausia - požiūris į save
Klubo “13 ir Ko” narys Edmundas Mažonas mano, kad neretai pacientai, pernelyg opiai reaguodami į savo negalią, linkę perdėti galimai neigiamą aplinkinių požiūrį į save. Anot E.Mažono, dažnai psichikos sutrikimų patyrę žmonės labai jautriai supranta griežtesnę, nepalankiai išsakytą nuomonę, ir tai susieja su savo, kaip paciento, padėtimi.
33 metų E.Mažonas pasakojo, kad serga apie 21 metus. Nors jis pripažįsta, kad nėra galutinai išsivadavęs nuo savo problemų, tačiau liga jam nesutrukdė sukurti šeimos, susilaukti vaikų, atlikti atsakingus darbus, studijuoti filologiją. “Didžiausia problema, su kuria susiduria psichikos sutrikimų išgyvenę žmonės, yra stigmatizavimas ir dar svarbiau - autostigmatizavimas. “Visuomenės požiūris nėra toks jau blogas. Svarbu, kaip žmogus pats save suvokia, ar nediskriminuoja pats savęs. Kartais pacientui gali pakenkti ir perdėtas artimųjų rūopestis, dėl kurio jis nuolat jaučia nepasitenkinimą”, - aiškino E.Mažonas.

Diskriminavo medikai

Jau šešerius metus vaistų nevartojanti klubo “13 ir Ko” narė Lina Čiukšienė tvirtino, kad nemalonių išgyvenimų teko patirti tik gydymo įstaigoje, kai medikai neteikė informacijos, nebendravo su tokių sutrikimų turinčiu žmogumi pilnavertiškai.
Kasdieniame gyvenime moteris sakė nesusidurianti su pašaipomis. Daug metų dirbanti moteris teigė jaučianti ir bendradarbių palaikymą.
Vis dėlto statistika byloja, kad didžioji dalis psichikos sutrikimų turinčių žmonių yra bedarbiai. “Dažnas neskiria žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, nuo intelektinio sutrikimo turinčių žmonių, kurių liga dažnai yra įgimta. Ne visi supranta, kad psichine liga gali susirgti kiekvienas. Darbdaviai tokius žmones vertina daug griežčiau, žiūri į juos pro padidinamąjį stiklą, vadovaujasi stereotipais”, - apie vis dar egzistuojančias problemas kalbėjo E.Mažonas.

Statistika
Šių metų pavasarį Respublikinė Psichikos sutrikimus patyrusių asmenų it jų draugų organizacija pradėjo tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, koks psichikos sutrikimų patyrusių asmenų diskriminacijos ir stigmos lygis Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 270 suaugusių pacientų, kurie išgyvena psichikos sutrikimus.
Paaiškėjo, kad, anot pacientų,visuomenė labai netolerantiška žmonėms, patyrusiems psichikos sutrikimų. Net 92 proc. respondentų atsakė, kad “dauguma darbdavių iš dviejų kandidatų geriau pasirinktų neturintį psichikos sutrikimo”.
Tyrimo rezultatai parodė, kad patys tyrimo dalyviai priešinasi stigmai. Net 76 proc. respondentų atsakė, kad “žmonės patyrę psichikos sutrikimų, yra naudingi viusomenei ir 72 proc. pritarė teiginiui, kad jų “gyvenimas gali būti geras ir visavertis, nepaisant psichikos sutrikimo”
Tyrimo dalyviai nesijaučia itin bejėgiški ir yra pakankamai aukštos savigarbos bei savivertės. Daugiausiai pritarimo susilaukė teiginys: “jaučiu, kad turiu daug gerų savybių” (86 proc). Nors ir mažiausiai, tačiau beveik pusė pritarimo procentų surinko šie du teiginiai: “dažniausiai jaučiuosi bejėgis”(45 proc), “dauguma nelaimių mano gyvenime nutinka dėl to, kad man nesiseka” (48 proc).

"Respublika", 2007 10 12