Piešinys kartais tampa raktu į psichikos ligos diagnozę

Lietuvos rytas/Sveikatos gidas Nr. 23(167), 2006 m. birželio 13 d.

Beata Bukotaitė
„Lietuvos ryto" korespondentė
Psichikos ligonių piešiniai dažnai atrodo lyg piešti vaiko, be perspektyvos. Visi objektai vaizduojami vienoje plokštumoje

Pamišėliai ar keistuoliai?

„Aš esu ant beprotybės ribos", -laiške broliui rašė žinomas olandų dailininkas Vincentas van Goghas. Menininkas ne kartą gulėjo ligoninėje, nes sirgo psichoze. Galiausiai jis buvo pripažintas pamišėliu ir uždarytas į beprotnamį.Psichiatrų pacientais buvo ir daugiau žinomų dailininkų - rusas Michailas Vrubelis, norvegas Edvardas Munchas. Keistu elgesiu garsėjo ir ispanų tapytojas siurrealistas Salvadoras Dali.Vienas žinomiausių Lietuvos dailininkų ir kompozitorių Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gydėsi psichiatrijos ligoninėje.Psichiatrai galėtų išvardyti daugybę žinomų menininkų, tapusių jų ar jų kolegų pacientais, pavardžių.Dėl kai kurių iki šiol nesutariama: ar jie buvo psichikos negalios kamuojami genijai, ar paprasčiausi keistuoliai?

Lengvai perteikia išgyvenimus

Psichikos ligomis sergantys žmonės jautriau reaguoja į pasaulį. „Išgyvenimus jie sugeba perteikti vaizdu, žodžiu arba muzika. Todėl tai medikams gali padėti suvokti, ką žmogus išgyveno", - kalbėjo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytoja Danguolė Survilaitė. Tačiau, žvelgdama į paveikslus, ligų ji nediagnozuoja. „Iš šiuolaikinių darbų nustatyti psichikos sutrikimus be galo sunku. Todėl galima apsirikti - galbūt dailininkas specialiai taip nupiešė", -paaiškino ji. Kartais ir apsimeta
XX amžiaus pradžioje gyvenęs lenkų rašytojas, dramaturgas, filosofas ir dailininkas Stanislawas Witkiewiczius vartojo narkotikus ir alkoholį. Apsvaigęs jis atlikdavo eksperimentus.
Pavartojęs kvaišalų, jis piešdavo portretus, o vėliau lygindavo, kaip kvaišalai ar alkoholis paveikė jo piešimo stilių.
Gydytojai, kurie domisi psichikos ligonių menu, šizofrenija sergantį žmogų pažįsta iš jo piešinių. Nėra duomenų, ar dailininkas S.Dali gulėjo psichiatrijos ligoninėje, bet jo elgesys aplinkiniams taip pat atrodė labai keistas. Vieni medikai mano, kad jis sirgo psichikos liga, kiti - kad galbūt jis keistai elgėsi tyčia. „Visuomenėje gajus mitas, kad menininkai - išprotėję keistuoliai. Taip tvirtinti negalima, nes neretai menininkai šį stereotipą stengiasi palaikyti apsimetinėdami", - sakė D.Survilaitė.

Gali ir užgesinti talentą

Dažnai svarstoma: ar liga padeda menininkui kurti, ar priešingai - nuskurdina jo kūrybą? Kai kuriais atvejais liga kūrėją paveikia teigiamai, susirgęs jis ima gražiau ir išraiškingiau piešti, naudoja ryškesnes spalvas ir sukuria geriausius savo darbus. Pavyzdžiai, M.K.Čiurlionis paskutiniais gyvenimo metais sukūrė gražiausius paveikslus. Tada jis jau gydėsi psichiatrijos ligoninėje. „Jei M.K.Čiurlionis būtų gyvenęs šiais laikais, greičiausiai jį būtume išgydę ir jis būtų nutapęs dar daug paveikslų. Bet gali būti, kad jo darbai nebebūtų tokie vertingi. Gesindami ligą, gal būtume užgesinę ir jo talentą", - svarstė D.Survilaitė. Psichiatrė prisiminė ir menininkų, kurie susirgę visai atsisakė kūrybos arba pradėjo piešti vienodus, neišraiškingus tamsius arba priešingai - ypač ryškius paveikslus, panašius į karikatūras. Jų darbuose atsirado kaukių, mistinių simbolių. Tačiau gydytoja neatmeta ir to, kad taip galėjo atsitikti ne vien dėl užklupusios ligos, bet ir dėl naujoviškų meno mokyklų įtakos.

Padeda nustatyti diagnozę

Psichikos ligomis sergantys žmonės kitaip mato ir jaučia aplinką nei sveikieji. Jie kur kas drąsiau naudoja spalvas. „Kartais psichikos ligoniai sukuria tokius įspūdingus paveikslus, kad galėtų juos brangiai parduoti, jei tik jų pačių pavardės būtų žinomos", - įsitikinusi D.Survilaitė. Medikams ligonio piešinys vertingas tuo, kad tai gali padėti nustatyti negalavimo sunkumą, ypač tada, kai žmogus yra užsidaręs, nenori kalbėtis.
Pacientų piešiniai saugomi ligoninėje, kai kada rengiamos jų parodos, leidžiami atvirukai. Psichiatrė mano, kad galbūt šiuos pacientų darbus kartais reikėtų pridėti prie jų ligos istorijos.

Paveikslas - tarsi permatomas

Medikai, kurie domisi psichikos ligonių menu, šizofrenija sergantį žmogų pažįsta iš jo piešinių. Yra net keletas piešimo požymių, budingų psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. Vienas jų - žmogus nepalieka jokio balto lauko, rėmelio, dažais nuspalvina visus piešinio kraštus. Ligonių piešiniai dažnai atrodo lyg piešti vaiko, be perspektyvos. Visi objektai vaizduojami vienoje plokštumoje, neatskiriama, kas yra arčiau, kas toliau. Taip pat neretai atrodo, kad paveikslas - kiaurai permatomas. Jei nupieštas žmogus - matyti jo vidaus organai, kaulai, slanksteliai. Jei medis - šaknys.

Akmenys įgyja akis

Psichikos sutrikimų kamuojami žmonės savo darbuose neretai atgaivina negyvą gamtą. Pavyzdžiui, akmenys įgyja akis, o saulė juokiasi. Taip pat piešinyje prirašoma daug teksto - įvairiausių žodžių, užsienio kalbos frazių, simbolių. Šie simboliai nebūna populiarūs ir visiems įprasti, o paties kūrėjo išgalvoti. Kiekviename piešinyje žmogus dažnai piešia tuos pačius dalykus. Pavyzdžiui, vienas berniukas piešdavo vien tik varles. Vaikas nupiešė per šimtą tokių piešinių. Kitas pacientas piešdavo vien portretus, ryškiai juos apvedžiodamas. Vengia vaizduoti gyvas būtybes.
Vienas D.Survilaitės pacientų nuolat piešdavo lėktuvus. Vyras specialiai net važiuodavo į oro uostą pasižiūrėti lėktuvų. Kartą jis tikroviškai nupiešė ir Vilniaus troleibusų parką. Jame gydytojai suskaičiavo per 100 troleibusų. Kartais psichikos ligoniai sukuria tokius įspūdingus paveikslus, kad galėtų juos brangiai parduoti, j eigų tik jų pačių pavardės būtų žinomos. „Kai pacientai jaučiasi vieniši, nelinkę bendrauti, nugrimzdę į išgyvenimus, žmonių jų paveiksluose nebūna. Neretai taip piešia ir autizmo kamuojami žmonės. Ryškių ir karikatūriškų žmonių atvaizdų atsiranda, kai pacientų būsena pagerėja, jie pradeda lengviau bendrauti su aplinkiniais", - aiškino D.Survilaitė. Neretai pirmaisiais žmonėmis, kuriuos psichikos ligoniai pavaizduoja piešiniuose, tampa medikai. Psichiatrė D.Survilaitė iki šiol saugo piešinį, kuriame pacientas pavaizdavo ją. Pastabus vyras nupiešė ir tą diena ant medikės kaklo kabojusius karolius.

Piešia ir žiaurias scenas

Taip pat neretai manoma, kad psichikos ligomis sergančių žmonių darbams būdingos žiaurių žudynių, sekso, kraujo scenos. „Jei menininkas paprastai piešia peizažus, o kartą - paveikslą, į kurį žvelgiant per nugarą bėgioja šiurpūliai, tai dar nereiškia, kad jis susirgo. Kas gali pasakyti, kad menininkas to nepadarė tyčia?" - svarstė D.Survilaitė. Todėl ji mano, kad vien iš paveikslų spręsti apie žmogaus psichikos sveikatą negalima.

Psichiatrė D.Survilaitė teigia, kad psichikos liga yra palietusi ne vieną žinomą pasaulio menininką ir pavertusį jį genijumi arba užgesinusi jo talentą.