Šizofrenija nustoja būti nuosprendis visam gyvenimui

Pasaulio psichikos sveikatos diena šiemet minima jubiliejinį, penkiolikta kartą. Dėmesys vėl krypsta i savižudybių rizika. Pasaulio psichiatrą duomenimis, vienai pagrindinių savižudybių rizikos veiksnių yra psichikos liga ar sutrikimas. Kasmet pasaulį savo valia palieka vienas milijonas gyventojų - trečdalis Lietuvos. Britai nurodo tokią statistiką: 50 proc., visų pakėlusių prieš save ranką anksčiau buvo diagnozuota psichikos
liga. Amerikiečiai tvirtina, kad net apie 90 proc. nusižudžiusiųjų sir­go psichikos ligomis. Lietuva kaip pirmavo taip ir išlieka pernai Briuselyje Europos Komisijos pateiktame Europos psichikos sveikatos vertinimo „Green paper” („Žalioji knyga”) savižudybių skalės viršuje. Nuo 2002 m Lietuva nusikratė tik keturiais atvejais - dabar 100 tūkst. gyventojų tenka nebe 44, o 40 savižudybių. Pagal sveikatos biudžeto išlaidas psichikos sveikatai. Lietuva yra 9-oje vietoje palikdama už savęs tokias šalis kaip Airija, Belgija, jau nekalbant paskutiniųjų - Čekijos ir Slovakijos. Lėšų skiriama daug, o situacija nesikeičia. Kas tuomet šalies psichikos sveikatos srityje yra ne taip? Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Bendruomenės ir biopsichosocialinės psichiatrijos skyriaus vedėja Danguolė Survilaitė (nuotr.) pastebi, kad Valstybinė psichikos sveikatos programa Seime dar nepriimta.
Veiksmu plano kūrimui nepakviesta ne vieno atstovo iš 4 šalyje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, besirūpinančių psichikos sveikata. Anot gyd. D.Survilaitės psichikos sveikatos srityje vis dar koketuojama: teigiama, kad niekas psichikos ligonių nebijo ir pasiklausia, ko jiems reikia, nors iš tiesu psichikos paslaugų vartotojų poreikiai niekam nerūpi.


Liga, kurios negali išsižadėti

Lietuvoje šizofrenija serga apie 0,65 gyventojų, pasaulyje - apie 1 proc. visos populiacijos.
„Sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje mažiau sergančiųjų šizofrenija. Galbūt, mes tapome platesnių pažiūrų ir nustatome daugiau kitų psichinių susirgimų?”. - svarsto gyd. D.Survilaitė, pastebinti ir kitų tendencijų: “Per trisdešimt šešerius mano praktikos metus stacionare gydomų ligonių sumažėjo trigubai. Šizofrenija nebėra nuosprendis visam gyvenimui. Kai reikia studentui pademonstruoti sunkios, piktybinės formos šizofreniją, kartais nerandi tokio paciento visoje ligoninėje. Tokių ligonių, kaip senovinėse drobėse - klejojančių, priraišiotų prie lovų dabar beveik nėra. Tai vaistų farmakokinetikos ir tamakodinamikos rezultatas. Aišku, keičiasi ir pacientų socialinis statusas. Viena yra megzti servetėles darbo užimtumo kambaryje, o kita – diskutuoti su likimo draugais užsieniečiais pasaulio kongresuose.”

Zeldox - naujiena tarp neuroleptikų

Gyd. D.Survilaitė sako pradėjusi aktyviai skirti zįprazidoną, kai tik jis pasirodė rinkoje. “Mano taktika yra tokia, kad tik pasirodžius naujam vaistui, aš turiu apie iį viską žinoti. Bent penkiems ligoniams esu paskyrusi visą gydymo kursą Zeldox. Išvadas galėsiu daryti, kai vaistą bus išbandę bent 10-l5 ligonių. Iš tiesų dviems iš minėtų pacientų, kuriems Zeldox paskyriau, išgydytos ūmios psichozės. Kiek man žinoma, jie Zeldox vartoja ir ambulatoriškai lankosi pas apylinkės psichiatrą. Bent jau ne turiu duomenų, kad vartojant ziprazidoną beveik metus, pacientams būtų blogiau. Kaip ir visus vaistus, šį rekomenduojama skirti adekvačiomis dozėmis. Zeldox paros dozė yra 120-160 mg. Būtent taip, kaip rekomenduojama aš stacionare ūmines būkles ir gydau. Aišku, aš domiuosi, ar mano pacientai ir išrašyti iš ligonines gauna gydymą, kokį paskyriau – idant žinočiau, ar pablogėjimas yra dėl gydymo, ar dėl vaisto kaltės. Ir jei aš matau, kad kolega vaisto dozę dėl kvotų ar kitokių priežasčių numažino, aš žinau, kad taktika neteisinga.” Gydytoja pastebi, kad anksčiau pacientams buvo nelengva įprasti rekomenduojamą antipsichotikų dozę išgerti tris kartus per dieną. Įpratus modernias vaistų formas vartoti kartą per diena, dabar jiems psichologiškai sunkoka Zeldox ir Seroquel vartoti du kartus per dieną. Tarp D.Survilaitės pacientų yra vartojančių šiuos vaistus kartą per dieną ir nesiskundžiančių mieguistumu.

Pacientės komentaras

Monika (33 m.). Respublikinės psichikos sutrikimus patyrusių asmenų ir jų draugų organizacijos Klubo “13 ir Ko” narė:

- Nuolatos vartodama vaistus aš išmokau kontroliuoti savo ligą. Nebėra baimės išeiti į žmones. Aš jau galiu atpažinti ateinantį psichozės priepuolį - tai, kas man būtų blogiausia. Labai patikimas priepuolio simptomas - nemiga. Kai tik nustoju miegoti, bet darausi fiziškai labai aktyvi, pradedu apie viską sunkiai, įkyriai mąstyti, išsyk kreipiuosi pagalbos į psichiatrą. Aišku, mes visi, nuolatos vartojantieji vaistus, baiminamės šalutinių reiškinių. Labiausiai - svorio didėjimo. Daugelis Klubo narių skundžiasi nei iš šio, nei iš to ištinkančiais alkio priepuoliais, gliukozės netolerancija. Dauguma moterų Klube stambios ir susirgusios antrojo tipo cukralige. Bendraujant su likimo draugais užsienyje sunku nepastebėti, kad ten pacientai daugiau ir lengviau bendrauja. Jie yra saugesni, gauna įvairiausių paslaugų, taip pat ir reabilitaciją, geresnes pensijas, daugiau darbo pasiūlos. Aš dalyvauju leidžiant Klubo žurnalą. Klubas - ir mano laisvalaikis, nes tai nėra oficialus darbas, už kurį mokamas atlyginimas. Kartą dalyvavau tikrų radikalų suvažiavime - ten susirinko judėjimui prieš psichiatrus, prieš vaistų vartojimą priklausantys pacientai, kurie tuo pačiu reikalauja profesionalios pagalbos. Labai didžiuojuosi sertifikatu, kurį aš gavau už keturių seminarų ciklą Vengrijoje, kurį parėmė kompanija “Pfizer”. Jos atstovai gina psichikos ligonių teises. Seminaruose gavau labai daug naudingų žinių ne tik apie psichikos ligas, bet ir apie tai, kaip strategiškai planuoti organizacijos darbą, motyvuoti savanorius, rėmėjus. Mūsų Klube dabar - 71 narys iš visos Lietuvos. Į susirinkimus atvyksta maždaug po trisdešimt, bet mes nelaikom “mirusių sielų “ sąrašuose. Esam organizacija, kuri bendrauja su profesionalais, mums vadovauja gydytoja psichiatrė. Toji partnerystė tikrai yra į sveikatą.

Parengė Solveiga Potapovienė

("Lietuvos sveikata", 2006 m. 10 12-18, Nr.41/674)