Slegia požiūris, ne liga

Šeimininkė, 2007 m. spalio 24-30 d., Nr.43 (813)

Rita Šemelytė

Vilniuje vyko konferencija „Mes tokie patys žmonės" apie psichikos pacientų diskriminaciją, skirta Pasaulinei psichikos sveikatos dienai. Konferenciją organizavo klubas „13 ir Ko", kuris vienija psichikos sveikatos problemų turinčius žmones, jų šeimos narius ir globėjus, psichiatrijos įstaigų darbuotojus bei rėmėjus, atstovauja pacientų interesams ir juos gina.

Formalios teisės ir realus požiūris

Formaliai yra įstatymai, garantuojantys psichikos ligonių teises, tačiau didžioji visuomenės dalis netoleruoja psichikos ligonių. Tas pats atsispindėjo ir konferencijoje - prie mikrofono vienas po kito „teisingas" kalbas sakė aukšti valdininkai, bet baigę tuoj pat išeidavo iš salės. Žinoma, dienotvarkė „suspausta", bet ar niekam iš jų nerūpėjo paaukoti kelias valandas ir išklausyti pačių psichikos ligonių pasisakymų? Ar tai nerodo abejingumo šiai problemai, ar neatspindi visuotino požiūrio, kad yra svarbesnių reikalų nei psichikos ligonių socialinė egzistencija? Formaliai toleruojame, pripažįstame, gerbiame, o iš tikrųjų arba esame abejingi, arba niekada nepasakysime iš širdies: tu ir aš - esame lygūs.

Psichikos ligonių asmeniški išgyvenimai dėl diskriminacijos, berods, rūpėjo tik Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriui Valentinui Mačiuliui ir Vilniaus universiteto filosofijos katedros profesoriui Albinui Bagdonui, kurie konferencijoje dalyvavo iki pabaigos.

Konferencijai pirmininkavo Nijolė Goštautaitė-Midttun, „Psichikos sveikatos iniciatyvos" direktorė, ir Edmundas Mažonas, klubo „13 ir Ko" narys. Konferencija buvo puikiai organizuota. Pranešimai informatyvūs ir sklandus, ypač klubo „13 ir Ko" narių. Sužavėjo ir jų neabejingumas kalbos kultūrai. Dar neteko girdėti, kad aukštai valdininkei, skaitančiai pranešimą, korektiškai, bet griežtai būtų pasakyta: „Atleiskite, būsiu įkyrus, bet ne „atsinešimas", o „požiūris" (Edmundo Mažono, studijuojančio Vilniaus universitete filologiją, pastaba).

Blogos naujienos iš pasaulio

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadovas Robertas Petkevičius pranešė blogą naujieną - PSO prognozuoja, kad 2020 m. psichikos ligos užims trečią vietą po vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač sparčiai Europoje auga depresija sergančių vaikų ir paauglių skaičius (tarp 12-17 m. - 4 proc., 18 m. -9 proc.).

Tačiau turime ir kuo pasidžiaugti. R. Petkevičiaus teigimu, Lietuvoje sumažėjo savižudybių: 2000 m. 100000 gyventojų teko 46 savižudybės (dažniausiai vidutinio amžiaus vyrų), 2006 m. -30,9.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus Valentino Mačiulio manymu, psichinių ligų gydymas Lietuvoje nesiskiria nuo užsienio - tie patys medikamentai, aukšta gydytojų kvalifikacija. Tačiau socialiniu pažiūriu psichikos ligoniams aplinka nepalanki. Remiantis apklausos duomenimis, net 68 proc. gyventojų psichikos ligonius laiko pavojingais. „Netikime tokia statistika, tačiau tolerancijos mums tikrai trūksta, - teigė V. Mačiulis. - Nuo sveiko žmogaus iki ligos labai, platus spektras. Valstybė prioritetinėmis laiko daugelį sričių, nors daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama žmogaus sielai."

Valstybinės medicinos audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė priminė apie pacientų teises. „Pacientų teisė — gauti saugias paslaugas", - gražus, bet realiai nieko nekeičiantis teiginys. Ir pati direktorė pripažino, kad tikimybė patekti į lėktuvo katastrofą yra l iš 3 mln., o ligoninėje sveikatos rizikos tikimybė yra l iš 300.

Liga tarsi stigma -gėdos ženklas

Nors daugėja sutrikusios psichinės sveikatos pacientų, tačiau dėl savo ligos jie nuolat jaučią gėdą. Tačiau nėra aiškios ribos, skiriančios „normalu ir nenormalu". Kiekvienas yra kitokio būdo, mąstymo, psichikos ypatybių.

Vilniaus universiteto filosofijos katedros profesoriaus Albino Bagdono manymu, toleranciją reikia pradėti ugdyti mokyklose ir universitetuose, o ne vyriausybinėse organizacijose. Tapatinimasis su bendraamžių grupe, o kartu ir priešiškumas kitokių žmonių atžvilgiu prasideda paauglystės laikotarpiu. „Suaugusio žmogaus jau nepakeisi, nes ne taip lengva išjudinti smegenis, o vaikai yra plastiški, jiems galima įdiegti toleranciją ar pyktį", - teigė A. Bagdonas.

Mes mąstome kategorijomis, kad galėtume aprėpti didelį informacijos srautą, bet per tai neišvengiamai randasi vienašališkas vertinimas, diskriminacija.

Šizofrenikas, psichas, debilas, žydas, maskolis, chocholas, ligonis ir pan. - tai socialinės kategorijos ženklas, tam tikrų savybių ir vertės priskyrimas žmogui arba žmogaus priskyrimas tam tikrai žmonių kategorijai. Stigma gali būti akivaizdi — neįgalus, aklas, kurčnebylis - arba kontroliuojama - rūkalius, alkoholikas, homoseksualas, pedofilas, valkata.

Apklausa rodo, kad labiausiai diskriminuojami sutrikusios psichikos ir intelekto žmonės. Taip pat diskriminuojami neįgalūs, turintys fizinių sutrikimų, pagyvenę, romų tautybės asmenys. Vidutinę (pagal reitingą) diskriminaciją patiria homoseksualai, moterys, kitos tautybės ir jauni asmenys.

Visi esame lygūs

Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė taip pat pripažino, jog Lietuvos žmonėms būdinga netolerancija psichikos ligoniams. Daug dešimtmečių nematėme kitaip atrodančių, mąstančių žmonių. Dėl nežinojimo, informacijos trūkumo kyla baimė, nesupratimas, kitokių žmonių menkinimas. Vis dar gaji nuomonė, kad psichikos ligoniai yra netvarkingi ir pavojingi. Psichikos ligonių izoliavimas, vengimas viešinti šias problemas - netinkamas sprendimo būdas. Civilizuotame pasaulyje turi vykti dialogas.

Pasak A. Burneikienės, Europos įstatymai garantuoja žmonėms lygias teises, tačiau kol didžioji visuomenės dalis nesupranta jų esmės, juos vykdyti sunku. Jei įstatymo nepalaiko visuomenė, jis pasmerktas žlugti. Reikėtų keisti arba įstatymą, arba savo požiūrį.

Europoje prieš 50 metų prasidėjo diskusijos dėl psichikos ligonių teisių. „Mes mokytis laiko neturime, reikia perimti Europos idėjas ir patirtį. Nors pagrindinė teisė deklaruoja pagarbą žmogui ir visuomenės įvairovei, tačiau dažnai tai tik formali deklaracija. Tikrovėje žmogaus teisės paminamos, kitokie, nei dauguma, žmonės diskriminuojami, į juos nukreipta neapykanta, agresija, jie tampa aukomis. Labiausiai šios problemos išryškėja darbo rinkoje. Tolesnei j oš pamokas turime išmokti greitai, nes netrukus Lietuvos darbo rinką užplūs kitaip atrodantys, kitaip besimeldžiantys žmonės. Mūsų laukia rimtas egzaminas", — teigė A. Burneikienė.

Stigma kyla iš vidaus

Ką apie diskriminaciją mano, patys psichine liga sergantys žmonės? Edmundas Mažonas susirgo būdamas 12-os metų ir iš bendraamžių dažnai sulaukdavo pašaipų: „Juokingiausia tai, kad tos pašaipos rodydavo visišką neišmanymą - jie painiodavo „psichą" su „psichiatru". „Ei, sakydavo jie, tu psichiatras, tau reikia važiuoti į Vasaros 5". Kai suvokiau, kad sergu, stengiausi perskaityti kuo daugiau literatūros ir užsisklendžiau. Vėliau atsirado geresnių vaistų, pradėjau vartoti antidepresantus, pagerėjo būklė, baigiau vidurinę, sukūriau šeimą.

Anksčiau maniau, kad susirgti psichine liga - tai tolygu nieko negalvoti, nesuvokti, tik strakalioji ir kvailioji. Anaiptol taip nėra. Reikia išgyventi vidinį pragarą, ištverti ilgai trunkančią depresiją."

E. Mažonas pripažįsta, kad nesijaučia ignoruojamas ar kaip kitaip vertinamas dėl savo ligos. „Jei stigmuoji pats save, iškreipi visuomenės reakciją, požiūrį į save. Esu ne kartą viešai kalbėjęs ir neslepiu savo ligos. Nė vienas kaimynas nėra man pasakęs nieko bloga. Dėl ligos neturiu jokių nuolaidų ir studijuodamas universitete." Edmundas linksmai priduria, kad nesivaržo dėl savo drebančių rankų parduotuvėje, nes gal šalia stovi kitas, kuriam taip pat dreba rankos, tik dėl kitų, visiems žinomų, priežasčių.

Pirmaujame diskriminacijos atžvilgiu

Monika Nemanytė apibrėžė stigmos (gėdos ženklo) sąvoką, taip, kaip ją supranta patys psichikos ligoniai. Stigma - tai, kai niekas manęs rimtai nevertina; tai negebėjimas susirasti darbo, nes kiti bijo mano ligos; kai kiti žmonės vengia manęs, nes geriu vaistus; kai žiniasklaidos priemonės kaltina psichikos ligonius dėl visko, kas nutinka bloga; tai nejautrumas ir baimė, kurią matau kitų akyse, kai jie sužino apie mano problemą; tai nepagarba mano asmeniui, atimta mano teisė į žmogaus orumą; kai kiti sako, kad psichikos ligos neturi nieko bendra su jais pačiais.

Tai — nemaloniausias psichikos ligos padarinys. Tai pripažįstama kaip dar viena liga. Dažnai psichikos ligos diagnozė sugadina gyvenimą labiau nei psichikos sutrikimas.

Monika Nemanytė studijavo universitete ir su psichiatrija susidūrusi nebuvo. Šiai sričiai ji priskirdavo keistus menininkus ar ekscentriškas asmenybes: „Stigmą patiriu nuo tada, kai pati susirgau. Dėl ligos praradau darbą, sumažėjo pajamos, iškilo buto nuomos problemų, nuo vaistų šalutinio poveikio išsivystė diabetas, padidėjo svoris. Buvo sunitu susirasti darbą, nes turėjau slėpti, kodėl noriu dirbti tik pusę dienos. Kai kartą neformalioje aplinkoje prasitariau apie savo ligą, iš karto buvau paprašyta pristatyti pažymą iš Psichikos sveikatos centro, nors norėjau įsidarbinti tik savanore anglų kalbos mokytoja."

Diskriminacijos atžvilgiu Lietuva pirmauja tarp kitų šalių. Sergantis žmogus net nebando ieškoti darbo, užmegzti artimesnių santykių su kitu žmogumi, nes jau turėjo neigiamos patirties.

Monika dalyvavo ir tarptautinėje konferencijoje Nicoje, skirtoje psichikos ligonių diskriminacijos problemoms.

Faktai nekeičia mąstymo

Zina Samsanavičiūtė pasakojo, kaip, 1989 m. patekusi į ligoninę, atsipeikėjusi pamatė siaubingą realybę -. palatoje buvo dešimt ligonių — viena skustagalvė moteris nuolat persirenginėjo, kita skaitė Šventąjį Raštą: „Psichozė praėjo greitai, bet apėmė gili depresija. Man reikėjo psichologo pagalbos, tačiau jos negavau. Nepriklausomybės metais įstatymai tapo palankesni psichikos ligoniams, bet ir anksčiau jų buvo, vis dėlto visuomenės požiūris į mus nepasikeitė. Jei žmogus nesigydo, jis toleruojamas kaip keistuolis, bet jei nustatoma diagnozė - jo liga laikoma gėdos ženklu. Toks požiūris sugadina gyvenimą labiau nei pati liga."

Jau penkeri metai vykdomas psichikos pacientų teisių tyrimo projektas. Klubo „13 ir Ko" nariai pensionuose atliko apklausą, užpildė anketas. „Pacientai mums atviresni nei administracijai.

Mes jautriau suvokiame jų problemas", — teigė Zina Samsanavičiūtė. Nedaug pacientų skundėsi dėl personalo smurto, tačiau nustatyta daug atvejų netaktiško, žeminančio elgesio, kuris žeidžia dar labiau nei smurtas. Daug nusiskundimų dėl blogu buitinių sąlygų.

Lina Čiukšienė, penkių vaikų mama (vienas iš jų globotinis), trijų anūkų močiutė, daug metų dirbo vaikų namų auklėtojos padėjėja. Apie savo ligą viešai prabilo 2001 m., kai sutiko dalyvauti televizijos laidoje. Jau šešerius metus ji dalyvauja visuomeninėje veikloje ir jaučia didelį nuovargį bei nusivylimą. „Nematau jokios organizacijų, ginančių mūsų interesus, realios įtakos. Stereotipai nelengvai įveikiami. Faktai nekeičia žmogaus mąstymo."

2020 m. psichikos ligos užims trečią vietą po vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač sparčiai Europoje auga depresija sergančių vaikų ir paauglių skaičius (tarp 12-17 m. - 4 proc., 18 m. - 9 proc.).

PSO duomenimis, 54 mln. planetos gyventojų kenčia nuo psichikos sutrikimų, 154 mln. kamuoja depresija. Šių žmonių neįmanoma ignoruoti, nustumti j užribį. Klaidingas požiūris ir j psichikos ligonių agresyvumą. 90 proc. agresyvių asmenų neserga psichikos liga, 90 proc. sergančiųjų šizofrenija neagresyvūs. Tačiau visuomene jaustųsi saugesnė, o psichikos sutrikimų turintys asmenys būtų mažiau diskriminuojami, jei priverstinio gydymo įstatymai nekeltų pacientų teisių aukščiau už aplinkinių saugumą.

2020 m. psichikos ligos užims trečią vietą po vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač sparčiai Europoje auga depresija sergančių vaikų ir paauglių skaičius (tarp 12-17 m. - 4 proc., 18 m. - 9 proc.).

Kitokius nei mes formaliai toleruojame, pripažįstame, gerbiame, o iš tikrųjų arba esame abejingi, arba niekada nepasakysime iš širdies: tu ir aš - esame lygūs.

2020 m. psichikos ligos užims trečią vietą po vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Ypač sparčiai Europoje auga depresija sergančių vaikų ir paauglių skaičius (tarp 12-17 m. - 4 proc., 18 m. - 9 proc.).