Neįgaliųjų lytinio gyvenimo problemos


Zina Samsanavičiūtė
Klubo „13 ir Ko“
valdybos narė,
Pacientų teisių gynimo grupės vadovė

        Pirmą kartą trumpą oficialų pranešimą apie neįgaliųjų lytinio gyvenimo problemas teko išgirsti Lietuvos neįgaliųjų forumo konferencijoje praeitų metų gruodį. Kontroversiškas ir sukėlęs dalyvių ginčus buvo LNF atstovės L.Mizgarienės pranešimas „Žmogus su negalia: ar tai belytė asmenybė? Žmonių su negalia lytinio švietimo problema“. Pranešėja pasakojo apie Europos šalyse įgyvendintą projektą neįgaliųjų moterų lytinio švietimo klausimais, kuriame Lietuva nedalyvavo, tačiau buvo pakviesti atstovai į baigiamąją konferenciją Ispanijoje.
        Ispanijoje lytinio gyvenimo problemoms spręsti prie savivaldybių įkurtos specialios tarnybos. Kadangi šiais klausimais su neįgaliaisiais reikia dirbti atsargiai, ruošiami specialistai seksologai. Daugumoje Europos šalių veikia neįgaliųjų lytinio gyvenimo konsultavimo centrai. Latvijoje įgyvendinta programa protiškai neįgaliesiems „Pažink savo kūną“. Estijoje dar 2001 m. pradėti neįgalių moterų lytinio gyvenimo tyrimai ir neįgaliųjų švietimas, vėliau atlikti akademinio lygio tyrimai, išleisti specialūs leidiniai. Veikia neįgalių žmonių seksualinės sveikatos asociacija, visuose regionuose – konsultaciniai centrai.
        O Lietuvoje apie lytinį neįgaliųjų švietimą pranešėja sakė nesant ko pasakyti, kaip ir apskritai apie lytinį švietimą. „Nėra jokių tyrimų apie neįgaliųjų problemas“, – teigė pranešėja.
        Klubo vadovės D.Survilaitės iniciatyva nutarėme apklausų pensionatuose metu pasiaiškinti, ar dėl lytinio globotinių gyvenimo čia nekyla problemų. Jasiuliškių pensionate 42 asmenys, arba 55% apklaustųjų gyventojų, anketoje nurodė, kad turi poreikį lytiniams santykiams, 24 iš jų sakė, jog buvo mokomi saugių lytinių santykių ir aprūpinami saugaus sekso priemonėmis. Keturios moterys pripažino, kad joms buvo taikytas nėštumo nutraukimas ir, kaip jos teigė, – prieš jų valią. Nežinia, kiek galima tikėti buvusia psichologine ar kitokia prievarta, taikyta šioms moterims, tačiau tokie faktai paskatino pasidomėti galiojančia nėštumo nutraukimo tvarka.
        Lietuvoje galioja 1994 01 28 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ ir tuo pat įsakymu patvirtintas Motinos ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei grėsmingų ligų ir būsenų sąrašas. Dėl paties įsakymo įtvirtintos tvarkos pasisakymų ar svarstymų niekur neaptikau, tačiau yra išsakyta nuomonių, jog tokiu svarbiu klausimu turėtų būti priimtas įstatymas, o ne žemesnis teisinis dokumentas – įsakymas.
        Pagal galiojančią tvarką, nėštumas nutraukiamas moters pageidavimu, esant nėštumui iki 12 savaičių ir tik:
         • stacionaro ginekologijos skyriuje;
        • esant siuntimui iš ambulatorinės grandies, kur nėščiajai atliekami visi būtini tyrimai, ir jai, o pageidautina ir sutuoktiniui, išaiškinami galimi neigiami nėštumo nutraukimo padariniai;
        • stacionare, pateikus raštišką apsisprendimo patvirtinimą, sutikimą (nepilnametėms iki 16 m. būtinas tėvų, o nuo16 iki 18 m. – patartinas tėvų raštiškas sutikimas).
        Jeigu dėl nėštumo kyla pavojus motinos gyvybei ar sveikatai (Motinos ir vaisiaus sveikatai ir gyvybei grėsmingų ligų ir būsenų sąrašas), nėštumas gali būti nutraukiamas ir esant ilgesniam nei 12 savaičių nėštumui, bet tam taip pat reikalingas moters sutikimas, gydytojų komisijos išvada. Tačiau, siekiant išgelbėti gyvybę, kai asmuo dėl savo būsenos negali išreikšti valios, pagal LR Civilinį kodeksą leidžiama ir be tokio sutikimo.
        Taip pat LR Civilinio Kodekso 2.25 straipsnyje nustatyta, kad neveiksniosios nėštumui nutraukti nepakanka globėjo sutikimo, kaip kitoms chirurginėms operacijoms, o būtinas teismo leidimas.
        Taip pat yra siekių galiojančią tvarką keisti. Šių metų balandžio mėnesį LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą R.Turčinską, siūlydami keisti įsakymą dėl nėštumo nutraukimo tvarkos ir numatyti dar trumpesnį leistiną nėštumo nutraukimo laiką – iki 8 savaičių. Šitaip, matyt, siekiama apriboti nėštumo nuraukimus.
        Nebūdama tikra, ar teisingai suvokiau galiojančius nėštumo nutraukimo įstatymus ir ar juos visus suradau, ypač šiuo atžvilgiu susijusius su psichikos ligonių teisėmis, paruošiau klausimus, į kuriuos Klubo vadovė D. Survilaitė paprašė atsakyti VšĮ Vilniaus gimdymo namų direktoriaus pavaduotoją gydymui mokslų daktarę Korneliją Mačiulienę. Dėkojame gerb.K.Mačiulienei už pateiktus atsakymus, kuriuos spausdiname.

        1. Kokios taisyklės taikomos psichiškai neįgalioms moterims dėl nėštumo nutraukimo? Ar pakanka psichiškai neįgalios/neveiksnios moters sutikimo, kad būtų atlikta nėštumo nutraukimo operacija?
Psichikos ligonės, kurios yra neveiksnios, negali sutikti nutraukti nėštumą ar jo nutraukti nesutikti. Tai numato Civilinis kodekso 2.25 straipsnis, 2 dalis, kurioje nurodyta, kad sprendimą, ar neveiksnioms moterims nėštumo nutraukimą atlikti, ar neatlikti, priima teismas.
        2. Ar paisoma psichiškai nesveikos moters atsisakymo nutraukti nėštumą, kai nėštumas pavojingas nėščiosios gyvybei ar sveikatai?
        Psichiškai nesveikos moters, kuri yra veiksni, noras ar atsisakymas nutraukti nėštumą yra paisomas.
        3. Kokia turi būti sutikimo nutraukti nėštumą forma?
        Sutikimo nutraukti nėštumą forma yra standartizuota visose sveikatos priežiūros įstaigose, kur yra atliekamos nėštumo nutraukimo operacijos.
        4. Ar galima nutraukti nėštumą ne operaciniu būdu, bet medikamentais? Jei taip, tai kokiais?
        Lietuvoje medikamentai nėštumui nutraukti nėra įregistruoti.
        5. Ar Lietuvoje įteisintas medikamentinis nėštumo nutraukimas ir kokiais atvejais?
        Lietuvoje negalima nėštumo nutraukti medikamentais, nes yra įteisintas tik operacinis chirurginis nėštumo nuraukimo būdas.
        6. Ar Lietuvoje naudojami ilgo veikimo kontraceptikai, taip pat ir injekciniai?
Ilgo veikimo kontraceptikai naudojami, bet dėl kai kurių šalutinių poveikių nepopuliarūs.         Viena iš ilgalaikių kontraceptinių priemonių yra intragimdinė spiralė.
        7. Ar galimi atvejai, kad moteriai nesuprantant, kokius medikamentus ji vartoja, jos nėštumas bus nutrauktas jai nežinant? Pvz., kad toks būdas bus pritaikytas psichikos neįgaliųjų pensionatuose?
        Medikamentai, kurie taikomi nėštumui nutraukti, Lietuvoje nėra įregistruoti. Antra – 1 tokia tabletė kainuoja apie 400 litų. Nėštumui nutraukti reikia mažiausiai 2 tablečių. Artimiausia šalis, kurioje įregistruoti šie vaistai, yra Prancūzija, ir tai ne visuose regionuose.
        8. Ar pritariate Seimo narių siūlymams sutrumpinti nėštumo laiką, per kurį galima jį nutraukti, nuo 12 savaičių iki 8 sav.?
        Sudaryta Sveikatos apsaugos ministro darbo grupė nutarė, kad Seimo narių siūlymams negalima pritarti, nes prenatalinė genetinių apsigimimų diagnostika pradedama tik nuo 8 savaičių.

        Po šių paaiškinimų daugeliui turi būti suprantama dabar galiojanti tvarka, tik, žinoma, pakankamai aukštu lygmeniu turėtų būti aptarti švietimo ir kiti būdai, kad psichikos pacientėms (kad ir savo valia) pavyktų išvengti šių procedūrų. Aišku, lengviausia psichikos neįgaliąją įkalbėti pasidaryti abortą, reikia daug daugiau laiko ir priemonių, kad nebūtų nelaukiamų nėštumų.

("Klubo 13 ir Ko žinios", 2007 m. Nr.2/36)