Sumaištis! Vakar ar šiandien?

19-ame a. fiziškai ir psichiškai nesveikais asmenimis daugiausiai rūpindavosi jų šeimos, tačiau joms neišgalint deramai pasirūpinti, globą perimdavo labdaros ar parapijų įstaigos.
Tuomet kūno ligomis sergantiesiems buvo suteikiamas šiltas būstas, jie būdavo apskalbti bei gaudavo geresnio maisto, nei būtų gavę kur kitur.
Religinės organizacijos išlaikė pirmąsias ligonines seneliams ir ligotiems. Kai pastarosios užsidarė, atsakomybę perėmė vietinės parapijos, steigdamos prieglaudas vargšams arba apmokėdamos už gydymą jų namuose.
Supratimas apie psichikos ligų priežastis praeityje perėjo daug etapų. Nors ir buvo skiriama psichikos negalia, laikina beprotybė ir psichozė, tačiau šių asmenų priežiūrai iki 19-o a. buvo labai mažai priemonių. Toje tolimoje praeityje, kai sutrikdavo žmonių psichika, atsirasdavo ir „pamišusių daktarų“!, kurie turėjo savas teorijas apie psichikos ligonius.
Vieni iš geriausiai žinomų pamišėlių namų buvo Šv.Marijos ligoninė, dar žinoma kaip Bethlhem (nuo čia –„bedlamas“, t.y., beprotnamis). Tuose pamišėlių namuose buvo laikomi sunkūs ligoniai. Vienuose iš tokių namų – Jorko prieglaudoje buvo labai šiurkščiai elgiamasi su ligoniais. Tai pamatęs Viljamas Tjukas (William Tuke) buvo sukrėstas iki širdies gelmių, todėl 1796 m. jis įsteigė Jorko prieglaudą (York Retreat), kurioje su psichikos ligoniais buvo elgiamasi švelniau.
Vėliau, 19 a. pradžioje, kai vyriausybė labiau ėmė rūpintis psichikos ligonių gydymu, ji leido steigti psichiatrijos prieglaudas vargšams, kuriose nuo 19 a. vidurio ligoniai buvo gydomi priverstinai. 18-o a. pabaigoje Lordo kanclerio teismas, paskelbęs pamišusiais kai kuriuos turtinguosius, kurie dėl psichikos sveikatos problemų negalėjo savimi pasirūpinti, paskyrė jiems globėjus, turėjusius administruoti jų turtą. Kaip žinia, būdavo tokios sistemos piktnaudžiavimo atvejų, kai žmones buvo bandoma uždaryti į prieglaudas, kad kiti galėtų užvaldyti jų turtą. Teismai paskirdavo atsakingus asmenis, kurie turėjo lankyti kiekvieną psichiatrijos ligoninę kasmet ir rašyti ataskaitas. Nuo 19-to a. psichikos susirgimai tapo socialine stigma, taikoma visai sergančiojo šeimai.
19-ame a. buvo skiriami įvairūs psichikos būsenų sutrikimų tipai:
• „lunatic“ („pamišėlis, beprotis“) – būna „prašviesėjimo“ periodų, kai ligonis tampa sąmoningas.
• „imbecile“ („silpnaprotis“) – tampa silpnaprotis vėliau.
• „idiot“ („idiotas“) – turi mokymosi sunkumų nuo gimimo.
• „moron“ („protiškai atsilikęs“) – yra aštuonerių - dvylikos metų vaiko išsivystymo lygio.
• „cretin“ („kretinas“) – psichikos sutrikimas, kurį sukėlė nepakankama skydinės liaukos veikla.
Šie žodžiai buvo naudojami kaip tikslūs medicininiai apibrėžimai, bet metams bėgant jais imta piktnaudžiauti.

Ko mes, vartotojai, pageidaujame iš psichikos sveikatos tarnybų

Įrodyta, kad pageidaujamos savybės, nuostatos ir veiksmai gali paskatinti pokyčius.
Mes – gyvas to įrodymas.

US Network Newsletter, Crynant (Jungtinės Karalystės pacientų leidinys), 2004 vasara
Iš anglų kalbos vertė Aušra Liubeckaitė

("Klubo 13 ir Ko žinios", 2006 m. Nr.4/34)