Gera fizinė sveikata – viena iš svarbiausių žmogaus teisių

Pavadinčiau šią išvyką „blic“ kelione. Lapkričio 10 d. iš Lietuvos į Katalonijos sostinę Barseloną, be mūsų su Klubo pirmininke, taip pat išskrido Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkė Danutė Kašubienė.
Lapkričio 11 d. Barselonos viešbučio „Fira Palace“ konferencijų salėje įvyko pacientų teisių gynimo forumas – tarpregioninis susitikimas, kurio tema: „Gera fizinė sveikata psichikos sveikatoje: laikas veikti“. Jį organizavo kelios mums gerai pažįstamos tarptautinės pacientų, šeimų bei profesionalų organizacijos GAMIAN-Europe (toliau – GE) ir EUFAMI. Seminarą parėmė farmacijos kompanija Pfizer. Šios dvi organizacijos „susieina“ jau ne pirmą kartą: abi diskutavo dėl Europos Komisijos „Žaliosios knygos“ Bukarešte, dalyvavo Pasaulinės kultūrinės psichiatrijos konferencijoje Vienoje, bendruose pranešimuose spaudai bei mokomosiose programose, po šio seminaro paruoš rekomendacijas ir programą.
Europos psichikos sveikatos srityje dirbančios grupės vienijasi ir kviečia spręsti medžiagų apykaitos sutrikimų, atsirandančių dėl ilgalaikio psichotropinių vaistų vartojimo, problemas. Šio seminaro tikslas buvo atkreipti dėmesį į psichikos pacientų fizinę sveikatą, išklausyti jų šeimos narių, globėjų nuomonę. Psichikos ligų, ypač šizofrenijos ir dvipolio afektinio sutrikimo (toliau – DAS), gydymas sukelia vis daugiau nerimą keliančių somatinių komplikacijų: nutukimą, cukrinį diabetą, širdies ligas. Psichikos sutrikimus patiriantys asmenys jau ir taip labiau pažeidžiami nei kiti (jie patiria stigmą ne tik dėl savo psichikos ligos, bet ir dėl savo išvaizdos), be to, jie daug jaunesnio amžiaus nei visi kiti suserga fizinėmis ligomis. Tarp sergančiųjų sunkiausiomis psichikos ligomis dažnesnė mirties priežastis yra širdies ligos (31% moterų, 34% vyrų), ne savižudybė (6% moterų, 17% vyrų).
Tarp negausaus dalyvių būrio sutikau keletą GE valdybos narių: dabartinę prezidentę iš Maltos Dolores Gauči (Gauci), buvusius prezidentus Raluką Niką (Raluca Nica) ir Rodnį Eldžį (Rodney Elgie). Buvo ir neseniai Belgijoje, Blankenbergėje sutiktų: belgas Janas Michielsas (Jan Michiels), kelios ispanės ir graikės. Su kitais dalyviais aktyviai sveikinosi D.Kašubienė, jie atstovavo EUFAMI – organizacijai, kuriai ji priklauso. Kiti dalyviai buvo atskirų valstybių Pfizer atstovai, dėstytojai bei gydytojai.
Seminarui pirmininkavo anglas Rodney Elgie (teisininkas, Europos pacientų forumo prezidentas) ir EUFAMI prezidentė švedė Inger Nilsson (ekonomistė, turi DAS sergančią dukrą) (abu nuotrakoje) .
Rodney Elgie minėtas sveikatos problemas pavadino uždelsto veikimo medicinos bomba. Pacientai skundžiasi, jog kai kurie psichiatrai minimaliai rūpinasi jų fizine sveikata, tad kaip jie gali gydytojais pasitikėti, jei jiems neteikiama būtinoji priežiūra? R.Elgie kalbėjo, kaip svarbu pacientą gydyti visą (t.y., holistiniu požiūriu, kuris reikalauja suvokti žmogų kaip tam tikrą vientisą kūno ir proto visumą). Fizinė ir psichikos sveikata turi būti integruojamos, prižiūrimos ir gydomos lygiaverčiai.
Per vienadienį seminarą buvo perskaityti 4 pagrindiniai pranešimai: „Psichikos ligos ryšys su antsvoriu, širdies ligomis ir diabetu“ (psichiatras ir psichoterapeutas iš katalikiškojo Luveno (Louvain) universiteto Belgijoje Dr.Markas de Hertas (Marc de Hert). Dr.Rodžeris Makintairas (Roger Mcintyre), psichiatrijos ir farmakologijos profesorius iš Kanados Toronto universiteto, pristatė UNITE tyrimą – pirmųjų jo raidžių reikšmė: suprasti pacientų reikmes, sąveikas, gydymą ir lūkesčius). Kiti pranešimai: „Psichikos liga, diabetas ir širdies ligos – asmeninė, ekonominė ir Europos tragedija“ ir „Ką daryti dėl tokios padėties?: rekomendacijos iš pasaulio ekspertų susitikimo“. Pranešimuose buvo cituojamas posakis: psichikos ligomis sergančio žmogaus organizmas dalijamas į dvi atskiras sritis: tai, kas virš kaklo ir po kaklu. Buvo vienareikšmiai pasisakoma, kad skirstyti žmogaus sveikatą į psichinę ir fizinę jokiais būdais nepriimtina.
Pacientai, vartojantys antrosiosios kartos psichotropinius vaistus, neišvengiamai susiduria su šiais rizikos faktoriais: nutukimu, gliukozės tolerancijos sutrikimu (slapta cukraligės forma), padidėjusia cholesterolio koncentracija kraujyje. Paprastai pacientai nelinkę keisti savo gyvenimo būdo ar įpročių – tai padaryti jiems sunku taip pat dėl psichotropinių vaistų. Pacientas atsiduria užburtame rate (padėtis be išeities). „Yra aplinkybių, kurias galima keisti ir kurios nuo žmogaus nepriklauso. Negali daryti įtakos amžiui, lyčiai, šeimos istorijai, kiti dalykai „koreguojami“: rūkymas, aukštas kraujospūdis, gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, svorio koregavimas, mityba“, – dėstė pranešėjas iš Belgijos. Jis prisipažino turįs brolį, kuris serga sunkia psichikos liga.
Asmenys, vartojantys tokius neuroleptikus kaip klozapiną ar olanzapiną, kas 3 mėn. priauga po 5 kg (tukinimo požiūriu jie patys pavojingiausi), kvetiapiną – po 4 kg. Mažiausiai pavojingas risperidonas (2 kg per 3 mėn.). Buvo paminėtas šiuo požiūriu neutralus vaistas – aripiprazolas, kurio pavadinimo neteko girdėti. Pfizer gaminamo vaisto ziprazidono belgai neturi. Nuo tada, kai pasireiškia pirmieji psichikos ligos simptomai, vidutiniškai priaugama 15-18 kg.
Pranešėjas paaiškino, kas yra metabolinis sindromas (MS). MS – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemiantį medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Jis diagnozuojamas, kai yra šie komponentai: hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas) ir taikomas jos gydymas, dislipidemija (didelė cholesterolio koncentracija kraujyje), nutukimas, kai KMI (kūno masės indeksas) didesnis nei 30 kg/m², kai moterų liemens apimtis yra daugiau nei 80 cm, vyrams – 94 cm. MS beveik dukart dažniau nustatomas psichikos pacientams nei bendroje populiacijoje. MS gali sutrumpinti gyvenimą 10-20 m.
Pranešėjas minėjo įvairius nepatogumus, susijusius su nutukimu: tokie žmonės nepatenkinti savimi, dėl to jiems sunku rasti darbą, partnerį, drabužių. Jiems iškyla daugybė psichosocialinių problemų: miego, nerimo sutrikimai, jautrumas, žema savigarba, baimė eiti kalbėtis dėl darbo ir t.t.
Susitikimo metu buvome supažindinti su naujausiais moksliniais tyrimais šioje srityje. Atlikus tyrimą Anglijoje paaiškėjo: susirgti diabetu tikimybę (tarp asmenų iki 20 m.) turi 3% visų gyventojų, o tarp sergančiųjų psichikos ligomis – 16,5%. 5,8% tikimybė yra 55-65 m. amžiaus grupėje bendrojoje populiacijoje, o tarp sergančiųjų psichikos ligomis ji išauga iki 25%. 40 proc. sergančiųjų šizofrenija ir 30 proc. sergančiųjų DAS atsakė, kad jie priaugo daugiau svorio nei reikia, tad jie svarsto galimybę atsisakyti vaistų. Tuo nepatenkinti ne tik pacientai, bet ir jų artimieji.
Dr.Marc de Hert taip pat ragino prižiūrėti ir stebėti, kad sveikatos politikoje fizinė sveikata jokiu būdu nebūtų atskirta nuo psichinės. Pvz.: vienu metu Belgijoje iškilo dėl to rimta problema, nes psichiatro specialybė buvo sulyginta su psichologo, užimtumo specialisto, ir taip buvo išstumta iš medicininės sveikatos sistemos.
Dr.Marc de Hert baigė pranešimą šiais žodžiais: „Mūsų rekomendacijos – tai išties paprastas būdas užtikrinti, kad sėkmingai būtų valdoma tiek fizinė, tiek psichikos sveikata. Ir jei yra faktorių, kuriuos įmanoma pakeisti, tuomet pats laikas, kad gydytojai lengvintų šią naštą ir padėtų“.
UNITE tyrimas atskleidė, kad beveik trys ketvirtadaliai apklaustų pacientų, sergančių šizofrenija arba DAS, pastebėjo, kad jiems labai padidėjo kūno masė nuo tada, kai buvo diagnozuota psichikos liga. Ši ir kitų ligų rizika tik visai neseniai buvo pripažinta ir įrodyta moksliniais tyrimais, nes dar buvo nepakankamai ištirtas ilgalaikis naujųjų psichotropinių vaistų poveikis. Tačiau tyrimas teigia, kad nepaisant mokslinio akivaizdumo, tik mažuma aklaustųjų atsakė, kad jiems buvo atlikti būtini fizinės sveikatos patikrinimai. Mažiau nei vienas trečdalis sergančiųjų Europoje atsakė, kad jiems matuoja kraujo spaudimą, ir tik vienas iš keturių atsakė, kad reguliariai buvo tikrinamas jų svoris. Vienas iš dviejų pacientų atsakė, kad svorio didėjimas sukėlė papildomas sveikatos komplikacijas, tokias kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ir cholesterolis.
Atlikta apklausa, ko pageidautų šizofrenija sergantieji dėl savo sveikatos. 38% norėtų, kad sumažėtų kūno masė, 37% pageidauja efektyvesnio depresijos gydymo, 35% norėtų pagerinti funkcionalumą/gyvenimo kokybę, 24% – mažiau miego sutrikimų, o 17% – mažiau minčių apie savižudybę.
Buvo aptartos psichiatro pareigos ir atsakomybė rūpinantis ne tik psichikos ligos simptomais, bet ir paciento somatine sveikata. Gydytojas privalo aiškinti apie antsvorio problemas, o ypač tiems, kurie ilgą laiką vartoja vaistus. Daugelis psichiatrų rekomenduoja, kaip pacientas turėtų kontroliuoti savo svorį: siūloma keisti valgymo įpročius, laikytis dietos, sportuoti. 30 proc. gydytojų dėl antsvorio siūlo keisti vaistus.
Psichiatrai turėtų kontroliuoti ne tik psichikos ligos simptomus, bet taip pat domėtis asmens klinikiniais, emociniais bei socialiniais poreikiais. Prieš skirdamas vienus ar kitus vaistus, psichiatras turėtų tikrinti svorį, gliukozės ir riebalų kiekį kraujyje, matuoti kraujospūdį, liemens apimtį. Psichiatras turėtų dalytis šiomis pareigomis su kitais gydytojais, pacientų šeimos nariais, slaugytojais. Bendradarbiavimas su pacientų ir šeimų organizacijomis šiais klausimais – tai gyvybiškai svarbi būtinybė, kuri gali skatinti realias permainas.
Lėtinėmis ligomis sergantys pacientai – didžiausia problema ir finansinė našta visų Europos valstybių sveikatos priežiūros sistemoms. Palyginta, kiek BVP (bendrojo vidaus produkto) skiriama sveikatai. Vokietija tam skiria daugiausiai – (10,9 proc.), o Lietuva – ketvirtoje vietoje nuo galo (5,75 proc.), po jos – tik Slovakija, Estija ir Latvija. Į sveikatą vis dar žvelgiama kaip į išlaidas, o ne į ilgalaikę investiciją. Pamirštama, kad bloga sveikata visuomet brangesnė už sveikatą.
Vienas iš 4 europiečių patyrė mažiausiai vieną psichikos sutrikimą tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu. 4 iš 40 turinčių invalidumą Europoje yra dėl psichikos ligos. EUFAMI prezidentė (kuri pati prarado gerai apmokamą darbą ir buvo perkelta į žemesnes pareigas dėl savo dukros ligos) vardijo savo pasiūlymus, kaip antai:
• pripažinti gimines, artimuosius ir globėjus lygiaverčiais partneriais sveikatos priežiūros komandoje;
• pripažinti ir gerbti pacientų teises;
• teikti medicininę pagalbą ir priežiūrą pacientams pritaikytoje aplinkoje.
Skaudžios psichikos ligų pasekmės:
• sumažėja ekonominis produktyvumas;
• daugėja finansinių problemų;
• šeima turi susitaikyti su pablogėjusiu socialiniu statusu;
• šeima daugiau savo „laisvų“ išteklių priversta skirti sergančiojo šeimos nario priežiūrai (tėvai, kuriems 40-60 m., dėl rūpinimosi neįgaliuoju itin skausmingai patiria stresą ir visuomenės spaudimą).
Seminaro pabaigoje žiūrėjome filmą, kuriame pacientai buvo klausinėjami apie vaistus. Pertraukų metu taip pat pildėme anketas. Buvome klausiami, kokios fizinės sveikatos problemos vargina labiausiai, kas galėtų pagerinti sveikatos priežiūrą, kokius sveikatos tyrimus mūsų šalyje atlieka psichiatras ir kas, mūsų manymu, atsakingas už fizinę asmenų, sergančių psichikos ligomis, sveikatą ir t.t.
Vėliau skirstėmės į grupes, kuriose vyko 30 min. diskusijos apie įtaką politikai, pacientų teisių gynimą, bendravimą su žurnalistais. Išgirdau tik keletą naujų minčių. Aš pasiūliau paciento paso idėją. Taip pacientas žinotų, kada ir kaip dažnai atlikti tyrimus, turėtų jų rezultatus, galėtų juos aptarti su psichiatru ar kitais gydytojais. Pase būtų jo ligos kodas, būsenos aprašas (pvz., kas mėnesį), galbūt kiek kainuoja arba nemokamas vienas ar kitas tyrimas. Pfizer atstovas iš Vengrijos į tai sureagavo pasakęs, kad jo žmona greit gimdys ir galės pasirinkti bet kokią ligoninę, nes turi panašią knygelę, kur surašyti kiekvienos apžiūros rezultatai.
Visi pripažino, kad itin svarbus atviras, informuotas pokalbis bei aktyvesnių ryšių užmezgimas su farmacijos kompanijomis, ekonomistais, politikais, viešųjų ryšių specialistais, Europos skėtinėmis diabeto ir širdies ligų organizacijomis.
Taigi jei vaistai nuodai, sukelia ligas ir žudo – tai gal jų atsisakyti? – kėlė retorinį klausimą GE prezidentė Dolores Gauci. Ji apibendrino svarstytas temas pabrėždama, kad vaistai mūsų ligų atveju itin svarbu, tačiau taip pat svarbu rasti pusiausvyrą tarp to, kas pozityvu ir negatyvu juos vartojant.
Klubo pirmininkė man pasiūlė, kai bus reikalas, nueiti į polikliniką, papasakoti, ką sužinojau ir kas man turėtų būti atlikta. Sugnybo širdį pagalvojus, kad tikrai nebūčiau suprasta. Argi pacientui daktarą mokyti? Besiklausant nerimą keliančių faktų, vis apimdavo nykesnė nuotaika. Tačiau turiu viltį, kad skirtumas tarp to „kas yra“ ir „kaip turėtų būti“ vis mažės ir mes susilauksime tinkamo medikų dėmesio.

Monika Nemanytė

("Klubo 13 ir Ko žinios", 2006 m. Nr.4/34)