Moralinis persekiojimas darbe

Darbovietė – konfliktų lizdas, kur banaliausios istorijos gali virsti košmaru. Kai nuo rezultato priklausomi asmenys būna drauge 10 val. per parą, kyla tam tikri nesutarimai – gimsta meilės ir neapykantos jausmai, verti antikinės tragedijos. Nes kiekvienas ateina į darbą su nuo vaikystės tampomu “bagažu”: abejonėmis, nerimu, neišspręstomis problemomis. Mūsų profesiniai santykiai dažniausiai atspindi santykius, kuriuos dar vaikai susikūrėme su išorės pasauliu. Mūsų vadovas, valdžios figūra, mus verčia iš naujo pergyventi santykius su tėvais; kolegoms jaučiame tai, ką jautėme broliams ir seserims – meilę arba pavydą.
Daugelis žmonių darbe patyrė moralinį spaudimą: priekabes, žeminimą, ignoravimą ar net agresiją. Moralinio persekiojimo pasekmės psichikai itin skausmingos. Auka dažniausiai užsidaro savyje, jaučiasi nesaugi ir bejėgė, pradeda abejoti savimi ir kitais. Tai kenkia fizinei ir psichinei pusiausvyrai, taip pat asmeniniam gyvenimui: šeimai ir meilei. Dabar į nukentėjusius nuo moralinio persekiojimo kreipiamas didesnis dėmesys nei anksčiau, tad svarbu suprasti, kas yra moralinis persekiojimas ir kaip iš tikrųjų jis pasireiškia. Tik atpažindami ir laiku pastebėdami tokį elgesį, užkirsime jam kelią, apsaugosime save ir kitus.
“Nuolatos patiriu spaudimą. Kai tik ateinu į darbą, iš pat ryto nerimauju, nes nežinau, kada ir kaip mane užsipuls”. Jau kelis mėnesius 42 metų Ana dalijasi kabinetu su nauja bendradarbe. “Tai ciniška, šalta, nuolatos priekabiaujanti mergina: ji stebi viską, ką darau, klausosi mano telefoninių pokalbių, kritikuoja mano bendravimą su klientais, pritraukia “vampyrą”. Ji pernelyg kilni ir negali susitaikyti su kito niekšybėmis, neretai ji ieško pateisinimų savo budeliui. Jos pažeidžiamumą didina atsakomybės jausmas ir polinkis save kaltinti. Būtent dėl to piktadarys ją ir “pričiumpa”: bijodama suklysti, ji per lengvai sutinka su kritika ir iš visų jėgų stengiasi įtikti. Kol ji apsisprendžia (arba būna priversta) trauktis iš kovos lauko, iš jos belikęs tik jos šešėlis.

Budelio portretas
Iš pirmo žvilgsnio jis patrauklus, netgi žavus. Vėliau jo tonas vienodėja, kalba tampa pabrėžtinai atlaidi, laikysena išdidi. Jo mėgstamiausi ginklai: izoliuoti, žeminti, ignoruoti, pašiepti. Su juo diskutuoti neverta. “Niekšas visada niekšas”, – teigia M.F.Hirigoyen. Jis įpratęs taip bendrauti su kitu ir savo elgesio niekada neanalizuoja. Jis nejaučia nė menkiausios kaltės: kito skaudinimas jam nekelia skausmo, priešingai. Jis nepajėgus užjausti, netgi įsivaizduoti kito kančios, kadangi kitas jam neegzistuoja. Jis neigia kito vientisumą ir žmogiškumą. Jo talentas – smūgiuoti ten, kur labiausiai skauda ir pačiam apsimesti auka dėl tariamo “atpirkimo ožio” nekompetentingumo arba priešiškumo. Jis tikras moralinio persekiojimo ekspertas, o jo sugebėjimai apversti situaciją savo naudai neišsenkami. Būtina žinoti: kai auka dėl jo išpuolių nusprendžia trauktis, piktadarys gali pademonstruoti neįtikėtiną geranoriškumą. O tada, netekęs gyvybinės energijos šaltinio, jis nedelsdamas susiranda kitą grobį.

Patarimai: kaip kovoti prieš moralinį smurtą
Atmosfera tapo slogi, situacija nepakeliama ir jūs “pasuojate”: prarandate tonusą, apetitą, seksualinį potraukį ir t.t. Pasitikėjote gyvenimu, o nuo šiol abejojate viskuo, o ypač savimi. Jus kankina bemiegių naktų šmėklos: jūsų viršininkas, bendradarbis, žmona, kaimynė arba motina. Įsitikinkite, kad tikrai esate moralinio persekiojimo auka. Jei taip, reikės sukaupti energiją ir išeiti iš labirinto, į kurį jus bloškia jūsų persekiotojas. Persidirbti, stengtis suprasti ar prisitaikyti neverta.
Psichoterapeutai Pascale Senk ir Jacques Salome siūlo išsigelbėjimo planą ir konkrečias instrukcijas. Jūs išsilaisvinsite, jei imsitės tikslių, šaltų ir racionalių veiksmų bei susirasite sąjungininkų.

1. Ar išties jūs auka?
Pagrindinis etapas – aiškiai pripažinti ir nustatyti jus slegiantį blogį. Juk galima atsikratyti tik to, ką pažįsti. Ir dar, galite suklysti ir painioti blogas darbo sąlygas su persekiojimu, konfliktus, būdingus poros gyvenimui, su tyčine agresija.
• Pirmasis atpažinimo etapas
Jūsų nuomonė sistemingai neigiama ir dažniausiai klastos būdu. Nereikia nei atvirų ginčų, nei akivaizdaus nepaklusnumo. Piktadarys labiausiai trokšta primesti savo norus, iš jūsų juos atimdamas arba pasisavindamas. Pavyzdžiai: jis pakviečia jus į restoraną ir užsako vieną jūros gėrybių patiekalą dviems, pabrėždamas, kad “nori jus pamaloninti”… Įstaigoje jūsų viršininkas linkęs neatskleisti savo manipuliacijų ir siekia jus pažeminti, kai prašote paaiškinimo. Jis stengiasi jums įteigti kaltės jausmą: “Turėtumėte išeiti keliom dienom atostogų, Blanchardai, šiuo metu jus truputį agresyvokas!” O po to smogia į skaudžiausią vietą: “Beje, jau keletą mėnesių pastebiu, kad jūs pernelyg įsitempęs”.
• Dažnai verčia jaustis kaltu
Iš ko atpažinti persekiotoją? Jei atvirai sukylate prieš jį, jis apverčia situaciją ir pasodina į kaltinamųjų suolą jus pačius. Pvz.: “Tau patiko, kai pakviečiau tave į restoraną, ir man galėtum suteikti tokį malonumą!” Arba dar: “Jei nesutinkate persiorientuoti naujoms užduotims, metų gale premijos nesitikėkite.”
• Menkina jūsų orumą
Jūsų vientisumas visuomet yra persekiotojo taikinys. Ar tai būtų abejonės jūsų intelekto sugebėjimais, pašaipos dėl jūsų fizinės išvaizdos ar gyvenimo būdo, jaučiatės įžeistas iki pat širdies gelmių.
• Negerbia jūsų privatumo
Kišimasis į kito gyvenimą – viena mėgiamiausių agresoriaus procedūrų. Pavyzdžiai: esate mokytojas, o jūsų mokiniai aptinka jūsų telefono numerį ir skambinėja jums naktį. Jei persekiotojas jums artimas žmogus, jis pasistengia užmegzti ryšį su jūsų viršininku. Jei tai kolega, jis kritikuoja jus jūsų sutuoktinio akivaizdoje.
• Jūsų persekiotojas nerodo jokių savigraužos ženklų

2. Nustatykite savas bendravimo taisykles
• Nebandykite priešintis ar pradėti atvirą konfliktą,
nes persekiotoją stimuliuoja bet kokia opozicija ar prieštara. Jis stengiasi iš visų jėgų išlaikyti viršesnę poziciją – jus įtakoti arba pažaboti. Būtina atpažinti situacijas, kai “stengdamasis dėl jūsų gerovės”, jūsų pašnekovas stengiasi išreikšti tarsi jūsų nuomonę ir priimti už jus sprendimus. Pavyzdžiai: “Motinai tu nereikalinga. Kodėl eini pas ją pietų.” Arba: “Izabele, jūs neįvertinsite šio kliento. Aš perduodu jį Poniai Husson…” Išmokite pasakyti, ką manote, gerbdami savo jausmus. Klauskite savęs: “ar noriu šią savaitę aplankyti mamą?”
• Sutikite, užuot ginčijęsi
Visuomet sutikite su persekiotojo pasiūlymais. Pavyzdžiai: “Ačiū už rūpestį, tačiau noriu aplankyti mamą, nes man tai malonu.” “Suprantu, kad perdavėte bylą poniai Husson, tačiau žinokite, man visada malonu bendrauti su naujais klientais.”
• Ribokite bendravimą, nesuteikite laiko argumentams,
valdžios demonstravimui, verbalinei agresijai arba faktų manipuliacijoms.
Darbe venkite pietų ir kavos pertraukų, kurias jums siūlo persekiotojas. Nepatikėkite savo asmeninio gyvenimo smulkmenų, kurios vėliau bus panaudotos prieš jus: “Šiandien atrodai nusiminęs, žinau, kad dėl šeimos problemų. Nepatariu dalyvauti šiame susirinkime.”
• Apibrėžkite santykių ir bendravimo ribas atsižvelgdami į savo toleranciją
Net jei santykiai jums primetami, jūs pats atsakingas dėl savo taisyklių nustatymo. Žinoma, ne visada taip paprasta priimti tinkamą sprendimą. Jums rinktis, ar trauktis, ar surizikuoti ir pradėti atviresnį konfliktą. Pavyzdžiui, jei savaitgalį jūsų partneris monopolizuoja automobilį, nedvejokite sėsti į traukinį ar autobusą ir aplankykite tuos, kuriuos norite aplankyti. Jei persekiotojas jūsų darbe, pasiimkite keletą dienų atostogų: ilsėkitės, užsiimkite tuo, kas jums malonu ir suteikia pasitikėjimo savimi.

3. Raskite sąjungininkų
Dažnai gyvybiškai svarbu pripažinti savo bejėgiškumą, kad išvengtumėte racionalaus terorizmo, kurį verčia patirti jūsų persekiotojas. “Kalbėti – tai veikti”, – teigia Prevencijos kampanijos prieš vaikų priekabiavimą šūkis. Ši frazė tinka ir jums: pasitarkite su draugais, artimaisiais ir taip sustabdysite savęs kaltinimo ir sąmyšio procesą, į kurį jus klampina jūsų budelis. Turite pripažinti, kad esate auka, įvardyti agresorių ir be paliovos liudyti, ką jis jus verčia iškęsti.
Žinoma, yra rizika, kad kai kurie jūsų patikėtiniai neigs jūsų jausmus: “perdedi, tai tik atsitiktinis incidentas, blogai jį pažįsti.” Galite jiems atsakyti: “Suprantu, negali būti tokios pačios nuomonės. Tačiau aš patyriau tai, apie ką pasakoju.” Įstaigoje, kai šiandien jau įrodyti kolektyvinio atstūmimo mechanizmai, raskite nors vieną sąjungininką tarp savo kolegų, skyriaus viršininkų…Šie ryšiai jums padės rasti liudininkų dieną, kai jums prireiks įstatymo pagalbos, o taip nutinka gana dažnai.

4. Prašykite profesionalų pagalbos
Jei jūsų patikėtiniai nepakankamai rimtai jus išklauso, konsultuokitės su profesionaliais sąjungininkais: personalo administracija, įmonės komitetais, profesinėmis sąjungomis, asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, advokatais. Moralinio persekiojimo sąvoka dar nėra juridiškai įteisinta (pripažintas tik seksualinis priekabiavimas ir priekabiavimas telefonu), tačiau apie tai kalbama vis daugiau.
Profsąjungos dažniausiai įsikiša tik tada, kai gresia atleidimo iš darbo. Tačiau jos turėtų tarpininkauti ir sprendžiant konfliktus. Įmonės vadovas taip pat turi stebėti, kad nė viename administracinės hierarchijos lygyje nebūtų moralinės prievartos apraiškų. Tarpininkai labiausiai padeda tada, kai esate nukentėję nuo fizinio smurto arba ginčų su kaimynais. Tačiau jie išmokyti spręsti “atvirus” konfliktus, todėl jiems reikia materialiai įrodyti, jog esate auka.

5. Rinkite įrodymus
Kai priešas puola užsimaskavęs, kabinkitės už konkrečių faktų. Kontoroje neišmeskite darbo pastabų su žeminančiais komentarais, rekomendacinių laiškų, žymėkite netinkamo elgesio datas ir valandas, patikrinkite jas prie liudininkų… Šeimoje rinkite faktus: parašykite skundą komisariatui (pirmasis etapas prieš kreipiantis į teismą), pasirūpinkite medicininėmis pažymomis, saugokite laiškus, sąskaitas. Jei priekabiautojas įkyriai skambina, registruokite skambučius. Visgi išlaikykite tam tikrą atstumą, kad pats savo ruožtu netaptumėte persekiotoju!

6. Išsaugokite savigarbą
Jei išgyvenote psichikos manipuliacijas, pasveikinkite ir pagirkite save. Jei nežinote, ko imtis, pradėkite lankytis pas psichoterapeutą. Apibendrinkite faktus ir užduokite sau svarbiausius klausimus: kodėl atsidūriau šio žmogaus valioje? Kokia buvo mano vidinė būsena, kai prasidėjo persekiojimas? Kodėl konfliktuoju su šiuo žmogumi? Visi specialistai sutinka: kad pasveiktum iš esmės, neužtenka pabėgti nuo traumuojančios situacijos, reikia pripažinti save kaip auką ir nubausti agresorių. Vėliau antrasis žingsnis: reikia suvokti savo paties – kokia ji bebūtų – atsakomybę. Tik tuomet peržengi ribą, – liudija buvusi auka: nuo “iškentėjau” pereini į “išgyvenau”, o tai išties skirtingi dalykai!

Iš prancūzų kalbos vertė Monika Nemanytė
Pascale Senk. Tyrimas: moralinis persekiojimas darbe
Pascale Senk ir Jacques Salome. Patarimai: kaip kovoti prieš moralinę agresiją

Psychologies.com 2005

P.S. Prancūzijoje kuriamos asociacijos, kovojančios prieš psichologinį smurtą darbe, šeimose, mokyklose. Su aukomis telefonu bendrauja savanorių, psichologų, juristų, buvusių aukų komandos, kuriasi savipagalbos ir paramos grupės. Tarnybų tikslas: nedramatizuoti situacijos ir padėti atpažinti priekabiautojus. Nukentėjusiems padedama atsikratyti slegiančios kaltės jausmo ir atsigauti. Antrasis etapas – išmokyti mobilizuoti jų vidines jėgas, kad jie laiku pasipriešintų kitai galimai agresijai.
Kai kurios įmonės turi konsultantus, kurie padeda nešališkai ir geranoriškai tarpininkauti ir atrinkti, kas priklauso tikrovei, o kas jausmams. Įmonės konsultantas nėra psichoterapeutas. Jo prioritetas yra profesinė sėkmė. Konsultacijos trukmė: vienas arba du seansai per mėnesį, trunkantys nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, individualiai arba grupėse.
M.N.